Kalnų pasiilgimas

Paklausai: piemuo dainuoja
Pačioje kalnų širdy;
Ir, skaudžiai dainos užgautas,
Lapeliu drebi.

O kalnų viršūnė blizga
Amžinai jauna,
Ir šaltiniai sravūs trykšta
Dyvina jėga.

Ten girdėt tik vėjai, audros
Ir matyt žaibai;
Bet niekur neatsikvėpsi
Taip laisvai laisvai…

Mus čia žemėj tvankus dūmai
Greit visai sugrauš…
Žemės dykumos taps baisiai nykios.
Nykios be žmogaus.

Kai girdi kalniečio dainą,
Trokšti ilgesy…
Ir drebi, pamiršęs viską,
Lapeliu drebi…

Eitum į kalnų viršūnes
Pakvėpuot lengviau,
Tiktai kelio nesurandi
Į tenai keliaut;

Nors geriau kalnuos pražūti,
Vėtrų sūkury, –
Negu čia, užtroškus dūmuos,
Mirti kaip visi…