Alegorija

Eina žilas, kaip pakluonės topolis, senelis,
eina per visas šalis.
O tai mūsų rytas eina.
O tai saulėtų dienų šauklys.

Ir vartus kiekvienas sodnas atidaro,
nusilenkia lig padų sargai.
Už baltųjų skobnių pavaišina.
Gaudžia būgnai ir trimitai ir ragai.

Naktį, kai žalių pakalnių piemenėliai
tyliai budi prie šiltos ugnies,
Jisai, neregimas, laimina jų bandą
ir jų viltis, jų naktis sidabrines.

Prie šventovių pasitinka minios,
pasitinka jį prie Viešpaties namų
ir septynias Dovydo karaliaus
psalmes gieda ir su gėla ir džiaugsmu.

Eina žilas juodo kryžiaus palenktas senelis,
eina per visas šalis. –
O tai pranašas per žemę eina.
O tai amžinų kraštų žynys.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>