Akmens ir žolės vienybė

Kai mane aplanko senas mano tėvas,
Aš tarytum jo akim
Žiūriu į miestą,
Į pasaulį,
Į save,
Į daiktus.

Jo veide
Jau nieko nėr bereikalingo –
Lyg prinokusioj
Geltonoj kviečio varpoj –
Viskas aišku,
Paprasta,
Tikslu
Ir gera.

Šiandiena grįžo jis iš miesto
Ir pasakė:
– Čia nėra žolės vienybės.
Ir pridūrė:
– Bet užtat yra akmens vienybė.

Vakare jis
Atsidusęs tarė:
– Tai matai,
Išsidalijome pasaulį,
O dabar –
Nežinom, kaip sudėti.


1 komentaras - Akmens ir žolės vienybė

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>