Rasa

Brėkšta. Pieva sklidina rasos –
Per kraštus lyg ims ir pasilies.
Kažin kas čia po kruopelę spindinčios šviesos
Uždegė ant kiekvienos žolės.

Pieva šilkine basa brendu.
Ir jaučiu – į kraują suteka rasa.
Ir iškart užgyja daug žaizdų…
Lyg ta pieva – žemė man visa.

…Rodosi, keliaujanti, basa,
Žemėje bekraštėj aš – rasa…