O skaisti

O SKAISTI ir tyra, lyg prašilusį ledą
Prasigraužus linksma vandenėlio srovė,
Įsilieja širdin ir, atgavusi žadą,
Vieversėlio giesme virpuliuoja erdvėj,

Jog atsiveria akys, akiračiai platūs
Nusidažo švelniom nematytom varsom,
Ir mes jaučiame plakančią visą visatą, –
Kaip ji verda ir plaka mūs gyslom visom.

Tada viskas gražu, tada viskas prasminga,
Ir gyvenam, ir jaučiam pilnai ir giliai:
Tada žvaigždėmis lyja, tada žiedlapiais sninga,
Tada žydim ir spindim visais spinduliais…

Tada širdys ir akys, visa mūs esybė
Suliepsnoja ir dega didinga ugnis,
Jog mumyse prabyla visatos platybė
Ir nei putą mus neša iškėlus vilnis…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>