Amžinai atminčiai

Atsimeni
sidabrinių topolių tylą?
Baltų debesų plaukimą
ir siaurą šešėlio liniją
ant saulės laikrodžio veido?
Laukinių rožių kvepėjimą
ir mėlyną atspindį
seno malūno tykiam tvenkiny?
Ar atsimeni dar?

Karštą rupų žvyrą po kojom basom?
Vėsią vakaro žolę. Laiptus. Išdegusį ąžuolą?
Bokštą – baltą ir liekną kaip moterį
keisto krašto. Alėjos gale. Ir už jos –
žydintį lygumų vėją? Žemės alsavimą?
Ar prisimeni visa tai?

Ar prisimeni dar
lengvą ir linksmą vežėčių dardėjimą
ant kieto, dulkančio vieškelio?
Paukščių skridimą, javų bangavimą,
liekną liemenį, piemenio ragą, primerktas akis,
putojančio pieno ąsotį,
valtį, vandenį, vasarą?
Ar prisimeni visa tai,
Ar atsimeni dar?