|
|
Susitikom vieną kartą
Su Petru prie cecho vartų
Ir galvojom ką daryti,
Kad nereiktų krauti plytų.
[Daugiau...]
Aš be tavęs kaip be lietaus išdžiūvus žemė
Tuščia iš ilgesio rankas į erdvę tiesiu,
Joj net šešėlio tavo mielo nepaliesiu!
O ateitis… ar tik vienuolio laimę lemia?
[Daugiau...]
Liepos mėnesį, per lietų,
Du drugeliai skrido…
- Man į Vakarus skrist liepė!
- Liepė man į Rytus!
[Daugiau...]
Įsižeidė vėl vyresni
Ir bartis, ir grūmoti šoka:
Ne taip tu, jaunas, gyveni!
O aš taip gyvenu, kaip moku.
[Daugiau...]
Ėjo kartą Kiaulė į svečius,
Kriuktelėjo: „Ė, kas bus, tas bus…” -
Mat ji spaudą skaitė ir žinojo,
Ką apie kiaules kiti galvoja.
[Daugiau...]
Parašysiu eilėraštį kvailą,
Bus kvailesnis jisai už kitus.
Bet ir tokio, ir tokio man gaila,
Pagailėtum gal tokio ir tu?
[Daugiau...]
I
Skubėk, laiškeli, ten, kur širdelė
Sau apsirinko brangią vietelę!
Bėk prakalbėti, meilę laimėti,
Linksmybės saulei veide žibėti.
[Daugiau...]
Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo;
Žemės išmintį gilią suprato;
Išsiblaivė sapnai! Nebegaudo jau vėjo;
Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!
[Daugiau...]
Sapnavau aš mišką –
Rinkome grybus
Ir sutikom mešką –
Ak, kas bus, kas bus?
[Daugiau...]
Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba!
Švilpk, iki plikas esi!
Plunksnos užaugs, gal padaigos jau kyba:
Būsi kaip mulkiai visi.
[Daugiau...]
|
|