Buvo naktys švento Jono

O pavasari malonus,
O pavasari gražus,
Tu toks mielas, paslaptingas,
Tu atgaivini jausmus.

O, pavasari, skubėki
Širdį mano nuramint.
Širdžiai ilgesio nereikia
Pirmą meilę sugražink.

Ten, kur žalias vasarojus,
Teka upė šniokšdama
Ir armonika raudojo
Stiprių rankų traukiama.

Buvo naktys švento Jono,
Laužai degė paupy,
Buvo linksma ir malonu
Pirmą meilę prisimint.

Tu neklausk, kam aš nešioju
Baltą gėlę atlape,
Kieno vardą aš išpjoviau
Į žilvytį ties upe.

Baltas žiedas nekaltybės,
Jis nešiojamas visų.
Tavo vardą pirmutinį
Aš išpjoviau ant šakų.

Kaip paukštelis prie paukštelio,
Kaip gėlelė prie gėlės,
Taip širdelė prie širdelės
Vienąkart nurimt turės.