Ženkit

ŽENKIT, mano graudžios, mano nykios eilės,
Ženkite motyvu: mais ou sont les neiges d’antan!
Eikit, mano jambai, eikit, ketureiliai,
Iš niekur į niekur – nevilties kraštan!
[Daugiau...]

Kūrimo valanda

ŠILTA pavakarė, tartum lelijų kvapsnis,
Pasklidusi svaiginančiu kvaitu,
Giedra, kaip kūdikio šypsnys per sapną,
Nerūpestinga, kaip Watteau.
[Daugiau...]

Einu šilan

EINU šilan be kirvio ir be pjūklo.
Ne žagaraut – stebėt einu.
Randu kur žodį, o kur kuklų
Sakinį dainon.
[Daugiau...]

Menuetas

ŽALSVAS fonas – tamsus ir švelnus.
Bėga akys toliman gėlynan –
Mėnesis, atsupęs debesio skvernus,
Kaspinu pajuosęs seną mandoliną…
[Daugiau...]

Virgilija

AR TAI širdy, ar marių gylyje
Pasaka nuskendus?
Vigilijų vigilija,
Pavasarinis gandas!
[Daugiau...]

Dolorosa

RYTAS. Takas. Gėlės.
Ašaros žieduose gailios.
Paskutiniai žodžiai gėlė -
Mater Dolorosa su septyniais peiliais!
[Daugiau...]

Aistringos vakaro lūpos

AISTRINGOS vakaro lūpos
Ir mėlyni šilo poakiai,
Kur pasakų vergės klūpo,
Laumės, smakai ir vilkolakiai.

Ten aš savo meilės pasaką
Kliedėdamas imdavau sekti,
Tarsi kraujo lašais, taip nesekė
Tūkstantis ir vienos naktys!

Kaip šeichą rūstų, nenumaldaujamą
Jo žiauriojo keršto bežadėje,
Sugraudins tave pasakų saujomis
Mano širdies Šeherezadė!

Išadžiau savo buitį

I

IŠADŽIAU savo buitį, kaip šilko audinį
Ir kaip sutema pasakos mėlyną platumą,
Kur metai pakiemiais nuklydo alalaudami,
Nusišypsoję kurpiaus laime vos įmatoma…
[Daugiau...]

Kartais

KARTAIS aš vakarą prarymau –
Nė vieno žodžio nerandu,
O būna vakarai su rimais,
Sonetais ir rondo!
[Daugiau...]

Aš žinau

AŠ ŽINAU, tau sakė – tai vėjelis rožėse:
Sielvartas ir džiaugsmas pinasi kartu…
Tujen to nerasi šiuose mano žodžiuose,
Kad ir kaip jos trokštum – nepasikartos.
[Daugiau...]


Puslapis 1 iš 3123